Guryongpo sieninės tapybos kaimas

Soeun buvo žinomas visame kaime kaip temperamentingas vaikas.
Nors buvo dar maža, ji nebijojo vandens, o jos akys spindėdavo kaip žvaigždės, kai girdėdavo pasakojimus apie jūrą.

Tačiau giliai Soeun širdyje visada buvo neišsklaidytas smalsumas.

Taip buvo dėl legendos, kurią kaimo senoliai susirinkdavo papasakoti naktimis, kai jūros vėjas nurimdavo, o mėnulio šviesa nušvisdavo.

"Seniai seniai, vieną audringą dieną, dešimt drakonų bandė pakilti į dangų iš priešais mus esančios jūros. Tačiau vienas iš jų nugarmėjo atgal į vandenyną, ir tik devyni pasiekė dangų. Štai kodėl mūsų kaimą imta vadinti Guryongpo - Devynių drakonų uostu. Drakonams pakilus ir audrai nurimus, dangumi nusidriekė graži vaivorykštė".

Suaugusieji išdidžiai pasakojo šią legendą, bet Soeunui ji skambėjo tik kaip paslaptingas sapnuotas pasakojimas.

Todėl Soeun dažnai murmėdavo sau.

"Kodėl vienas drakonas nėrė atgal į jūrą?
Ar gali būti kokia nors priežastis?

Ir tada, sukaupusi drąsą, ji pasinėrė į jūrą!